Kolektorinė šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos
Šiuo metu gyventojų pageidavimu naujuose daugiabučiuose namuose dažnai montuojama kolektorinė šildymo sistema (5 pav). Ji žymiai skiriasi nuo įprastos stovų sistemos. Pastarojoje sistemoje kiekvieno kambario radiatorius prijungtas prie skirtingo stovo ir, gyventojui užsukus ventilį ar termoreguliatorių, nešyla tik užsuktas radiatorius.
5 pav. Daugiabučio namo kolektorinė vieno buto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos
Kolektorinėje sistemoje visi buto radiatoriai sujungiami tarpusavyje, o butas prijungiamas prie vieno stovo. Laiptų aikštelėje, prie kiekvieno buto įrengtame šilumos skyde (techniniame kanale) sumontuojami uždaromieji buto sistemos ventiliai, šilumos ir karšto vandens skaitikliai. Sumontavus kolektorinę sistemą, gyventojas uždaromaisiais ventiliais gali atjungti šildymą ar karštą vandenį tik savo butui, tuo tarpu kitiems butams šilumos ir karšto vandens tiekimas nenutraukiamas.
Skaitikliai tiksliai išmatuoja suvartotos šilumos energijos bei karšto vandens kiekį. Butų skaitiklius sumontavus laiptinėje arba skaitikliams sumontuotiems bute įrengus nuotolinę duomenų nuskaitymo sistemą, darbuotojas, atsakingas už namo inžinerinių sistemų eksploatavimą, reikiamą dieną nesunkiai gali užfiksuoti jų rodmenis ir, pagal namo įvadinio šilumos skaitiklio rodmenis, tiksliai paskirstyti apskaičiuotus šildymo ir paruošto karšto vandens kaštus.
Jei bute įvyko avarija, o jo šeimininkas neatvyko, atsakingas darbuotojas gali operatyviai laiptinėje esančiame šilumos skyde nutraukti šilumos ir karšto vandens tiekimą užlietam butui.
Kolektorinės sistemos trūkumas - didesni santechnikos ir apdailos darbų kaštai. Šios sistemos įrengimas vietoj vienvamzdės šildymo sistemos, daugelyje atveju esančios daugiabučiuose namuose statytuose iki 1997 m., ekonomiškai neatsiperka.
