Alytus papildė Lietuvos miestų, kurių šilumos ūkyje plačiai vartojamas vietinis biokuras, gretas. Šiandien iškilmingai perkirpus juostą, atidaryta Alytaus biomasės kogeneracinė jėgainė. Miestą šildančios bendrovės „Litesko“ investicijos į jėgainę siekia 73,4 mln. litų, ES struktūrinių fondų parama – 13,5 mln. litų.
Alytuje biokuru pakeitus 18 mln. m3 gamtinių dujų per metus, šilumos kaina taps mažiau priklausoma nuo rekordiškai brangių dujų. Prognozuojama, kad dėl to šilumos tarifas mažės ir taps stabilesnis.
Nauda miesto gyventojams galėjo būti didesnė, jei projektas būtų sulaukęs pakankamo ES fondų finansavimo. 2011 metų pradžioje, jau įpusėjus jėgainės statyboms, LR Ūkio ministerijos sprendimu parama jėgainės statyboms buvo sumažinta 25 procentais, šią sumą perkeliant ant šilumos vartotojų pečių.
„Visuose Europos ir pasaulio regionuose „Dalkia“ grupė siekia užtikrinti tvarios ir aplinkai draugiškos šilumos gamybą bei tiekimą. Sėkmingai baigę projektą Alytuje, esame pasirengę tolimesnėms investicijoms į biokuro katilines Lietuvoje“, – teigė „Dalkia Eastern Europe“ valdybos pirmininkas ir prezidentas Žanas Sakrestas (Jean Sacreste).
Alytaus biomasės kogeneracinė jėgainė – antroji pagal dydį Lietuvoje. Jėgainėje sumontuotas 20,2 MW galios biokuro garo katilas ir 5 MW galios kondensacinis ekonomaizeris. Jėgainėje gaminamos žaliosios elektros galia sudaro 5,4 MW ir 18,9 MW šiluminės energijos.
Jėgainėje, kurios statybos truko beveik dvejus metus, iš biokuro bus pagaminama 18 proc. Alytui reikalingos šilumos. Vasarą, išskyrus periodą, kuomet katilinė bus stabdoma techniniam aptarnavimui, žaliosios šilumos, skirtos karštam vandeniui gaminti, kiekis sudarys 100 procentų.
Pradėjus šilumą ir elektrą gaminti iš biokuro, Alytuje 44 procentais bus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, anglies dioksido, išmetimai į aplinką.
Energijos gamybai numatoma naudoti miško kirtimo ir valymo, medienos apdirbimo atliekas, medienos skiedras. Biokuro poreikis elektrinėje sudarys iki 62 tūkst. tonų biokuro per metus. Šių metų balandį biokuro kaina sudarė 760 Lt/tne, gamtinių dujų – 1930 Lt/tne su transportavimo mokesčiu.
Anot Ž. Sakresto, šis projektas prisideda prie pagrindinių Nacionalinės energetikos strategijos tikslų įgyvendinimo: didinti energetinę nepriklausomybę nuo importuojamų dujų, energijos gamybai taikyti vietinį kurą, mažinti šilumos ir elektros energijos kainas vartotojams, kurti naujas darbo vietas šalies regionuose.
Tai – antras pagal dydį biokuro projektas, „Dalkia“ įgyvendintas Lietuvoje. 2006 metais Vilniuje įdiegta 60 MW galios katilinė – didžiausias Baltijos šalyse katilas, kūrenamas biokuru. „Dalkia“ šildomuose Lietuvos miestuose yra įdiegta daugiau nei 50 proc. visų šalies šilumos ūkyje veikiančių biokuro įrenginių.
Dešimt Lietuvos miestų šildanti „Litesko“ priklauso vienai didžiausių Europoje energetikos paslaugų kompanijų grupei „Dalkia“. Sostinėje šiai kompanijai atstovauja bendrovė „Vilniaus energija“.
