Lietuvai aktualios daugiabučių renovacijos pavyzdys – Lenkijoje

Pavyzdžiu, kaip renovuoti pasenusius daugiabučius gyvenamuosius namus Lietuvoje, gali tapti kaimyninėje Lenkijoje taikoma praktika. Čia nuo 1998 metų buvo pilnai renovuota daugiau kaip 50 proc., o dalinai beveik 100 proc. senų daugiabučių.  Šilumos energijos švaistymas, tad ir sąskaitos už šildymą Lenkijoje sumažintos daugiau kaip 30 proc.

„Sparčiai augant importuojamų gamtinių dujų kainoms, darančioms tiesioginę įtaką šilumos energijos tarifams, energijos švaistymas senos statybos daugiabučiuose namuose tampa nepateisinamas“, - sakė devynis Lietuvos miestus šildančios bendrovės „Litesko“ komercijos direktorius Svajūnas Juodka. Energetikų skaičiavimu, šildymo sezono metu pro kiauras Lietuvos daugiabučių sienas vėjais paleidžiamos šilumos energijos kaina sudaro apie 3 milijonus litų per dieną. Per metus ši suma išauga iki maždaug 500 mln. litų. Už šiuos pinigus įsigyjama vis brangstančio importuojamo kuro - taip per metus bereikalingai „sudeginama“ apie 500 mln. litų.

Anot S.Juodkos, vienintelis kelias siekiant efektyviau vartoti brangstančią šilumos energiją ir taupyti jai skiriamas lėšas – senų daugiabučių renovacija. „Akivaizdu, kad trauktis nebėra kur - šią problemą reikia pradėti spręsti ne pavienėmis iniciatyvomis, o valstybiniu mastu. Puikiu pavyzdžiu Lietuvai galėtų tapti Lenkija, sparčiai sprendžianti šią problemą“, - teigė S.Juodka.

Praktine renovacijos nauda „Litesko“ specialistai įsitikino surengę ekskursiją į Suvalkų ir Augustavo miestus. Suvalkų gyvenamųjų namų eksploatacijos bendrovės šiluminės energetikos inspektoriaus Juzef Dariuš Kimeros teigimu, lūžis Lenkijoje įvyko 1997 metais, kuomet valstybei nustojus dotuoti šilumos energijos kainas, jos šoktelėjo net 40 kartų. „Atsidūrėme kryžkelėje, kuomet reikėjo rinktis – švaistyti lėšas ar renovuoti pastatus ir mažinti energijos suvartojimą. Jau kitąmet, 1998-aisiais, buvo priimtas įstatymas, numatantis visuotinę daugiabučių namų renovaciją“, - sakė J.D.Kimera.

Anot jo, pagal šį įstatymą, visi Lenkijos daugiabučių namų gyventojai moka renovacijos mokestį, kuris sudaro 65 grašius (apie 60 centų) už 1 kvadratinį metrą. „Šį mokestį moka tiek senuose, tiek ir naujuose namuose gyvenantys butų savininkai, kurių butus ateityje taip pat reikės renovuoti“, - teigė J.D.Kimera. Visų pirma renovuojami prasčiausios būklės daugiabučiai namai. „Remiantis įvairiais tyrimais nustatyta, kad daugiausia šilumos energijos iššvaistoma pro galines sienas ir stogus. Būtent nuo šių dalių ir pradedama namų renovacija“, - sakė J.D.Kimera.

Lenkijoje taip pat privalomai buvo diegiama daliklinė sistema, leidžianti kiekvienam buto savininkui asmeniškai reguliuoti šilumos intensyvumą. „Šiuo metu daliklinė sistema veikia visuose Lenkijos daugiabučiuose. Žmonės tapo suinteresuoti taupyti energiją – jos suvartojimas įdiegus daliklinę sistemą ir renovavus daugiabučius sumažėjo iki trijų kartų“, - teigė J.D.Kimera.  Anot specialisto, lenkų mokamas renovacijos mokestis (apie 40 zlotų, arba apie 35 Lt per mėnesį) yra nepalyginamai mažesnis nei sumos, kurias Lenkijos piliečiai sutaupo bereikalingai nešvaistydami šiluminės energijos.

S.Juodkos teigimu, „Litesko“ jau ne vienerius metus siūlo Lietuvos gyventojams įsirengti daliklinę sistemą, kryptingai investuoja į šilumos ūkio modernizaciją. „Deja, šimtamilijoninės investicijos į šilumos ūkį yra bevaisės nerenovuojant pasenusių daugiabučių - moderniose šilumos trasose sutaupoma šilumos energija yra milžiniškais mastais iššvaistoma senuose daugiabučiuose“, - sakė S.Juodka. Iki 1997-ųjų metų pastatytų daugiabučių namų gyventojai už šilumą yra priversti mokėti iki trijų kartų daugiau nei gyvenantieji naujuose būstuose.

Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuva yra viena labiausiai šilumos energiją švaistančių šalių - lietuvių išlaidų dalis už suvartotą energiją šeimos biudžete yra viena didžiausių tarp Europos valstybių.

Pagarbiai,
Nerijus Mikalajūnas
„Litesko“ atstovas spaudai,
Tel. + 370 685 20513
El. paštas: [email protected]