UAB „Litesko“, UAB „Alytaus šilumos tinklai“ (AŠT) bei Alytaus miesto savivaldybė pasirašė taikos sutartis, kuriomis šalys taikiai išsprendė nuo 2016 m. vykusius teisminius ginčus. Taikos sutartis patvirtino bylas nagrinėję teismai. Šalys susitarė dėl abipusių kompensacijų, tame tarpe ir už atliktas papildomas investicijas į Alytaus šilumos ūkį, įskaitant bendrovės lėšomis įrengtą Alytaus kogeneracinę biomasės jėgainę. Finansiniai nesutarimai kilo AŠT anksčiau laiko nutraukus sutartį dėl šilumos ūkio modernizavimo bei nuomos ir karšto vandens tiekimo Alytuje.
„Džiaugiamės, kad kelerius metus trukęs teisminių ginčų maratonas baigėsi. Suprantame, kad gali būti nesutarimų, ar skirtingų požiūrių, tačiau visada esame pasirengę ieškoti ir rasti kompromisą bei visus nesutarimus išspręsti taikiai. Alytaus šilumos ūkį prižiūrėti pradėjome tuomet, kai situacija buvo pakankamai sudėtinga – reikėjo ne tik modernizuoti ūkį, bet ir, kylant dujų kainoms, ieškoti greitų bei efektyvių sprendimų, kaip suvaldyti šildymo kainas. Noriu pabrėžti, kad bendrovės investicijos ir atlikti darbai iki šiol sėkmingai tarnauja miesto gyventojams, “ – sako UAB „Litesko“ generalinis direktorius Robertas Čepaitis.
„Litesko“ Alytuje veikė pagal su miesto savivaldybe bei AŠT 2001 m. pasirašytą Alytaus šilumos ūkio modernizavimo ir nuomos sutartį. Vadovaujantis sutarties nuostatomis bei atsižvelgiant į papildomų investicijų poreikį, 2005 m. ši sutartis buvo pratęsta iki 2026 m. 2007 m., pradėjus drastiškai kilti dujų kainoms (per metus dujų kaina tuomet pakilo 70 proc.), teko skubiai ieškoti būdų, kaip sumažinti kylančią šilumos kainą. Su miesto vadovais ir Alytaus šilumos tinklais buvo sutarta, jog „Litesko“ investuos papildomai ir įrengs kogeneracinę biokuro jėgainę, o pasibaigus nuomos sutarčiai – toliau ją valdys.
Bendrovė, vykdydama sutartus ir prisiimtus įsipareigojimus, papildomai investavo į Alytaus šilumos ūkį beveik 30 mln. Eur. „Litesko“ įrengta Alytaus biomasės kogeneracinė jėgainė, kurią šiuo metu ir toliau eksploatuoja AŠT, tuo metu buvo antroji pagal dydį Lietuvoje. Ši investicija leido šilumos gamybai daugiau naudoti biokurą ir per metus dujų vartojimą sumažinti beveik 18 milijonų kubinių metrų.
