Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, šalies šilumos tiekimo įmonės jau baigia ruoštis artėjančiam šildymo sezonui. 2007 metais bendros Lietuvos šilumininkų investicijos į šilumos ūkį sudarys virš 307 mln. litų. Praėjusiais metais šilumos ūkis iš viso sulaukė 211 mln. litų, 2005-aisiais – 184 mln. litų investicijų.
„Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, pasiruošimo naujam šildymo sezonui darbai bus baigti laiku. Šilumos tiekimo įmonės aktyviai tęsia ir Lietuvos šilumos tinklų renovacijos programą. Apmaudu, tačiau kryptingų investicijų į modernius šilumos tinklus ir jų parengimą žiemai naudos didžioji dauguma šilumos vartotojų nepajus“, - teigė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Anot jo, Lietuvoje išlieka nesprendžiama viena didžiausių ir seniausių problemų, užkertančių kelią ekonomiškam šilumos energijos vartojimui. „Žymiai didesnes gyventojų išlaidas šilumos energijai ir šią žiemą lems prasta daugiabučių gyvenamųjų namų kokybė. Jau ne vienerius metus kalbame apie būtinybę renovuoti pasenusius daugiabučius, kurių gyventojai už šildymą priversti mokėti iki 10 kartų daugiau nei gyvenantieji naujos statybos namuose“, - sakė V. Stasiūnas.
Mokesčiai už šilumos energiją tiesiogiai priklauso nuo daugiabučio būklės. Jei namai nesandarūs, energijos apšildymui sunaudojama daugiau, todėl ir mokesčiai už šilumą yra didesni. „Drastiškai augant iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų kainoms, kiauros daugiabučių sienos šalies gyventojams kasmet kainuoja vis brangiau. Nesprendžiant šios problemos, senos statybos namų gyventojų pečius slegianti mokesčių našta tik augs“, - teigė V. Stasiūnas.
Anot jo, didžiausios ekonominės naudos pasiekiama įgyvendinant kompleksinę pastatų renovaciją. Lietuvoje šiuo metu yra vos 10 pilnai renovuotų daugiabučių. Aplinkos ministerijos duomenimis, iš dalies renovuotų daugiabučių yra apie 700. Tai sudaro tik 2 procentus visų 45 tūkst. Lietuvoje esančių daugiabučių namų.
LŠTA duomenimis, 1996-2006 metais šilumos ūkio renovacijai šalyje iš viso buvo skirta apie 1 mlrd. litų investicijų. V. Stasiūno teigimu, investiciniai projektai vykdomi ir remonto darbai atliekami visose šalies šilumos tiekimo sistemose, taip pat įgyvendinamos aplinkosaugos priemonės, statomos biokuro katilinės ir kogeneracinės jėgainės. Šilumos tiekimo efektyvumas didinamas keičiant susidėvėjusias šilumos trasas, grupinės boilerinės keičiamos automatizuotais šilumos punktais pastatuose.
2007-ųjų pabaigoje Panevėžyje pradės veikti nauja demonstracinė 35 MW elektros ir 33 MW šiluminės galios dujų garo ciklo termofikacinė elektrinė. Marijampolės šilumos ūkį valdanti bendrovė „Litekso“ Marijampolėje baigia statyti 16 MW šilumos ir 2,5 MW elektros galios kogeneracinę jėgainę, pritaikytą deginti biokurą.
Įmonė „Kaišiadorių šiluma“ baigė 5 MW galios biokuro katilo montavimo darbus, Raseiniuose sumontuoti du 3 ir 7 MW galingumo biokuro katilai, o Šilutėje - 6 ir 3 MW galios medieną deginantys katilai. Jonavoje statomas naujas 4 MW galios dujinis katilas, Šiauliuose - nauja 4 MW galingumo dujinė katilinė. „Tauragės šilumos tinklai“ atlieka jau pastatytos biokuru kūrenamos 0,75 MW galios žaliosios elektros kogeneracinės jėgainės derinimo darbus. „Šakių šilumos tinklai“ atgaivino centralizuotą šilumos tiekimą Gelgaudiškio mieste. Bendrovė pastatė 2 MW galios šiaudais kūrenamą katilinę, daugiabučiuose namuose įrengė automatizuotus šilumos punktus.
Anot V. Stasiūno, visoje šalyje jau baigiama neekonomiškų grupinių boilerinių naikinimo programa - pastatuose diegiami modernūs automatizuoti šilumos punktai. 1996 metais Lietuvoje buvo apie 600 grupinių boilerinių, 2009 metais nebeliks nė vienos. Vilniaus mieste šiemet buvo likviduota paskutinė grupinė boilerinė. Per paskutinius penkerius metus Lietuvoje kasmet vidutiniškai įrengiama apie 20 kilometrų naujų šilumos tinklų ir pakeičiama virš 50 kilometrų senų vamzdynų.
Visi šilumos ūkio modernizacijos darbai vykdomi įgyvendinant 2007 metų pradžioje Seimo patvirtintos Nacionalinės energetikos strategijos nuostatas bei atsižvelgiant į Ūkio ministerijos parengtą Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo priemonių planą
Pagarbiai,
Nerijus Mikalajūnas
„Litesko“ atstovas spaudai
Tel. +370 685 20513
El. paštas [email protected]
Uždaroji akcinė bendrovė „LITESKO“
Juridinio asmens kodas 110818317
PVM mokėtojo kodas LT108183113
Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas:
VI Registru centras, Juridinių asmenų registras
Konstitucijos pr. 7, LT-09308 Vilnius