Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai (LŠTA) kelia susirūpinimą šalies pramonės įmonių, neskiriančių investicijų aplinkos taršos mažinimui, bandymai diskredituoti šalyje veikiančią aplinkosaugos sistemą.
Europos Komisijai (EK) planuojant kone dvigubai sumažinti apyvartinių taršos leidimų (ATL) skaičių Lietuvos pramonės ir energetikos įmonėms, dauguma jų 2008-2012 metais susidurs su ATL trūkumu. Prognozuojama, kad į taršos mažinimą neinvestuojančios Lietuvos įmonės trūkstamiems ATL įsigyti rinkoje vidutiniškai turės išleisti apie 150-250 mln. eurų per metus.
Lietuvai derantis su EK, labiausiai aplinką teršiančios šalies bendrovės siekia išsireikalauti daugiau nemokamų leidimų teršti atmosferą anglies dvideginiu kitų bendrovių sąskaita.
„EK apribojus ATL kiekį šalies įmonėms, tampa svarbus teisingas ir skaidrus jų paskirstymas naudojant vienodus principus visoms įmonėms. Labiausiai aplinką teršiančių bendrovių siūlymai jiems skirti daugiausia ATL prasilenkia su logika. Pagrindinis ATL sistemos tikslas - skatinti ekologišką gamybą, o išskirtinės sąlygos didžiausiems teršėjams leistų jiems ir toliau numoti ranka į aplinkos taršos mažinimą“, - sakė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Nacionalinio ATL paskirstymo plano projekte numatoma, kad ATL yra suteikiami, atsižvelgiant ne į faktinę taršą, bet į gamybos apimtis. Tai reiškia, kad dvi vienodos įmonės, deginančios skirtingas kuro rūšis ir skirtingai teršiančios aplinką, gauna vienodą apyvartinių taršos leidimų kiekį.
„Įgyvendinus teršėjų siūlymus ir jau investavusioms į aplinkos taršos mažinimą įmonėms skyrus mažesnį ATL kiekį, neišvengiamai išaugtų centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvos rajonuose“, - teigė V. Stasiūnas. Anot jo, įmonės vien 2003 – 2006 m., į taršos mažinimą jau investavusios daugiau nei 700 mln. Lt, būtų apgautos, o jų investicijos neatsipirktų per anksčiau planuotą laikotarpį, todėl tektų didinti šilumos kainą vartotojams.
LŠTA siūlo teršėjams energiją, kuri šiuo metu naudojama gauti leidimams aplinkos taršai, skirti jos mažinimui. „Lietuvos šilumos tiekėjai jau ne vienerius metus aktyviai investuoja į aplinkos taršą mažinančius įrenginius, todėl galėtų tapti teršėjų konsultantais šiuo klausimu“, - teigė V. Stasiūnas. Per paskutinius ketverius metus šilumos tiekimo įmonės į atmosferą išmetamų teršalų kiekį sumažino apie 30 procentų.
Šilumos tiekėjai ekologišką šilumos energijos gamybą užtikrina diegdami katilinėse modernius filtrus ir degiklius bei investuodami į biokuru kūrenamų katilinių statybas. Deginant vietinį kurą aplinka neteršiama anglies dvideginiu.
Šiuo metu šalyje jau veikia virš 200 biokurą deginančių katilinių, kuriose 2006 metais buvo pagaminta 14 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos. Plėtojant Lietuvos centralizuoto šildymo sistemą, vietiniu kuru kūrenamose katilinėse 2007 metais numatoma pagaminta 17 procentų, o 2020 metais – virš 23 procentų šilumos energijos.
„Šilumos tiekimo įmonių investicijos į biokuro įrenginius leidžia Lietuvai vadintis biokuro gamybos ir vartojimo lydere Rytų Europos regione“, - teigė V. Stasiūnas. Anot jo, biokuro rinkos plėtra naudinga ne tik atmosferai, bet ir Lietuvos ekonomikai – kuriamos naujo darbo vietos šalies regionuose ir mažinama Lietuvos priklausomybę nuo iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų.
Daugiau informacijos:
Nerijus Mikalajūnas
„Litesko“ atstovas spaudai
Tel. +370 685 20513
El. paštas [email protected]
