Iš brangių dujų gniaužtų vaduojasi ir Druskininkai

Druskininkai tapo dar vienu Lietuvos miestu, kuriame šiluma gaminama naudojant vietinį biokurą. Šiandien šiame mieste buvo oficialiai atidaryta biomasės katilinė, kuri jau nuo gruodžio mėnesio gamins šilumą druskininkiečiams.  Miestą šildančios bendrovės „Litesko“ investicijos į katilinę siekia 5.8 mln. litų, ES struktūrinių fondų parama – taip pat 5.8 mln. litų.
Iki šiol Druskininkų šilumos ūkyje naudotos gamtinės dujos iš Baltarusijos lėmė tai, kad šio miesto šilumos kainos buvo vienos didžiausių Lietuvoje. Pakeitus rekordiškai brangias dujas beveik trigubai pigesniu biokuru,  priklausomybė nuo jų taps mažesnė, dėl to šilumos tarifas sumažės ir taps stabilesnis.
„Dalkia“ grupės veiklos tikslas yra siekti, kad visuose regiuosuose, kuriuose dirbame, šilumos gamyba ir tiekimas būtų efektyvus, modernus ir draugiškas aplinkai. Tokie sėkmingi projektai, kaip šis, Druskininkuose, mums leidžia didžiuotis šią misiją Lietuvoje įgyvendinant sėkmingai“, – sakė „Dalkia“ įmonių grupės Lietuvoje viceprezidentas Alexander Husty.
Visiškai naujo, seną rusišką katilą pakeitusio Druskininkų biokuro katilo projektavimo darbai buvo pradėti 2012 metų liepos mėnesį, o statybos startavo kone po pusmečio – 2013 metų sausį. Po tris savaites trukusių baigiamųjų darbų, kurių metu katilas buvo išbandytas, jis tapo visiškai pasiruošęs ruošti šilumą iš biokuro.
Naujojoje katilinėje iš biokuro bus pagaminama 25 proc. Druskininkams reikalingos šilumos. Vasarą dujų nebebus naudojama išvis -  šilumos, skirtos karštam vandeniui gaminti, iš biokuro  bus paruošiama visas 100 procentų.
Pasak A. Husty, kompanija dėjo dideles pastangas, kad jau šį sezoną naujasis biokuro katilas veiktų, o Druskininkų miestas pajustų to poveikį – kurorto aplinka būtų saugoma nuo taršos, o gyventojų sąskaitos už šildymą sumažėtų. 
Esminiai katilinės elementai – 10 MW galios biokuro katilas ir 2,4 MW galios kondensacinis ekonomaizeris. Be šių joje sumontuotas automatinis išsivalymo mechanizmas, kur kas prailginsiantis katilo eksplotavimo laiką. Katilo pakūra su penkiais ventiliatoriais ir recirkuliaciniu dūmsiurbliu jame leis kūrenti įvairaus drėgnumo biokurą. Planuojama, kad biokuro katilas per metus  pagamins 56,2 GWh šilumos. Įrengtas ekonomaizeris leis iš degimo produktų gauti dar apie 17 proc. šilumos – 10,1 GWh.
Energijos gamybai numatoma naudoti miško kirtimo ir valymo, medienos apdirbimo atliekas, medienos skiedras. Vietinį kurą kūrensianti katilinė bus itin draugiška aplinkai – joje sumontuotas elektrostatinis filtas sugaudys 99,5 proc. dūmuose esančkių kietųjų dalelių.
Įmonių grupės „Dalkia“ šildomuose Lietuvos miestuose yra įdiegta daugiau nei 50 proc. visų šalies šilumos ūkyje veikiančių biokuro įrenginių. Iki šiol didžiausias Baltijos šalyse 60 MW biokuro katilas buvo įdiegtas Vilniuje 2006 metais.

Dešimt Lietuvos miestų šildanti „Litesko“ priklauso vienai didžiausių Europoje energetikos paslaugų kompanijų grupei „Dalkia“. Sostinėje šiai kompanijai atstovauja bendrovė „Vilniaus energija“.