atspausdinti

Šilumos punkto ir šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų rekonstravimas


Daugelyje iki 1997 m. pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriems tiekiama centralizuota šiluma, yra įrengti šilumos punktai, kuriuose sumontuota vadinamoji elevatorinė šilumos tiekimo sistema su paskirstomąja ir uždaromąja armatūra, kontrolės -matavimo prietaisais, vandens filtrais ir kitais įrenginiais. Iš čia karštas vanduo patenka į namo vidaus paskirstomuosius šilumos tiekimo vamzdynus. Šiuose punktuose paprastai yra įrengtas karšto vandens ruošimo šilumokaitis. Atskirais atvejais karštas vanduo namams gali būti tiekiamas iš grupinių šilumos punktų (boilerinių).

Šiluma ir karštas vanduo taip tiekiami daugeliui namų, tačiau ši schema turi nemaža trūkumų.

Dabartinės schemos trūkumai

  • šilumos punkto patalpos užima didelį plotą;
  • pažeista vamzdynų izoliacija didina šilumos nuostolius, kurie padalijami visiems butų savininkams;
  • įrengimus reikia nuolat prižiūrėti ir stebėti, ar nėra vandens nutekėjimų;
  • šilumos punkto automatikos prietaisai dirba nepatikimai;
  • gyventojai negali taupyti šilumos (mažinti jos vartojimo).
       
Šiuos trūkumus galima pašalinti rekonstruojant šilumos punktą, vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas. Namo šildymo sistema sudėtinga, ir ją tinkamai rekonstruoti bei įrengti gali tik patyrę specialistai.
 
Atveriamos naujos galimybės
 
Šilumos punkto rekonstrukcijos metu elevatorinė šildymo sistema keičiama nepriklausoma, karšto vandens ruošimui įrengiamas individualus plokštelinis šilumokaitis, šilumos apskaita, kontrolės ir automatikos prietaisai (1 pav.). Nepriklausomos sistemos įrengimas įgalina daugiabučio namo šildymo sistemoje palaikyti pastovų reikiamą slėgį, apsaugo nuo slėgių svyravimų magistraliniuose tinkluose, namo vamzdžių ar radiatorių avarijų, butų užpylimo pavojaus. Esant šiai sistemai, gyventojai be papildomo susitarimo su šilumos tiekėju gali savo nuožiūra įjungti ar atjungti daugiabučio namo šildymą.
 
 
1 pav. Principinė automatizuoto šilumos punkto schema

1 - kambario temperatūros jutiklis
2 - lauko oro temperatūros jutiklis
3 - šilumnešio temperatūros jutiklis
4 - karšto vandens temperatūros jutiklis
5 - šilumnešio srauto matuoklis
6 - šilumnešio temperatūros matuoklis
7 - karšto vandens temperatūros matuoklis
8 - reguliuojamas ventilis
9 - šilumnešio slėgio matuoklis
10 - šalto vandens slėgio matuoklis
11 - cirkuliacinis siurblys
12 - šilumokaitis
13 - apsauginis vožtuvas
14 - atbulinis vožtuvas
15 - purvo surinktuvas
16 - išsiplėtimo indas
17 - sklendės
18 - drenažas
19 - šilumnešio temperatūros reguliatorius
20 - šilumnešio srauto ribotuvas

Šildymo sistemos atskiruose stovuose montuojami termofikacinio vandens slėgio balansavimo reguliatoriai, kurie užtikrina tolygų viso namo patalpų šildymą, sutvarkoma vamzdynų izoliacija. Prie radiatorių įrengiami termoreguliatoriai, kurie leidžia gyventojams savarankiškai reguliuoti ir palaikyti patalpoje pastovią, nustatytą oro temperatūrą pagal finansines galimybes ir pageidaujamas komforto sąlygas (2 pav.).

Norint išvengti nesutarimų tarp namo gyventojų dėl tikslaus ir teisingo suvartotos energijos paskirstymo butuose, būtina įrengti šildymo mokesčių daliklius (šilumos detektorius) (3 pav.). Radiatoriui šylant, atiduodamos šilumos kiekį prietaisas nustato pagal integruojamą temperatūrą.

2 pav. Termoreguliatorius
           

3 pav. Šildymo mokesčių daliklis (šilumos detektorius)

Būtina pabrėžti, kad tik kartu sumontuoti įrenginiai - šildymo mokesčių daliklis ir termoreguliatorius - leidžia buto savininkui sutaupyti iki 30 proc. šilumos energijos, o tik taupus gyventojas moka mažiau.
 
Karšto vandentiekio vamzdynai pertvarkomi įrengiant cirkuliacinius siurblius, recirkuliacijos linijas ir kt. Modernus automatizuotas šilumos punktas užima tik kelis kvadratinius metrus, jame sumontuotas elektroninis reguliatorius leidžia matuoti visus reikiamus namo bei aplinkos parametrus ir be žmogaus pagalbos parenka racionalų ir taupų šilumos energijos tiekimą daugiaaukščiam gyvenamajam namui.

Daugiausia šilumos sutaupoma, kai šildymo sistema dirba vadinamuoju „kintamu režimu“, kurio metu pagal gyventojų pageidavimus nustatomi įvairūs šilumos energijos taupymo grafikai.

Daug būdų buto apšildymo kaštams mažinti

Įdiegtos techninės priemonės leidžia gyventojui mažinti savo buto apšildymo kaštus įvairiais būdais, pvz., šiais:
  • galima nustatyti kambarių temperatūrą pagal finansines galimybes ir savo poreikius. Sumažinus kambario temperatūrą keliais laipsniais, radiatorius išspinduliuos mažesnį šilumos energijos kiekį, kurį užfiksuos šildymo mokesčių daliklis;
  • galima nustatyti virtuvėje minimalų šildymo režimą, nes naktį virtuvė būna tuščia, o dieną, gaminant valgį, patalpa sušyla nuo įjungtos elektrinės plytelės, kuri išskiria iki 40 kWh/m2 per metus ;
  • išvykus į komandiruotę, bute galima nustatyti minimalų šildymo režimą;
  • šildymo sezono metu galima šildyti tik vieną ar du kambarius. Kituose galima nustatyti minimalų šildymo režimą, o tai aktualu gyventojams, turintiems didelius butus;
  • galima nustatyti žemesnę kambarių temperatūrą einant gulti;
  • galima nustatyti minimalų buto šildymo režimą esant teigiamai lauko oro temperatūrai ar išeinant į darbą.

Akivaizdu, kad kiekvienas gyventojas gali nesunkiai pasirinkti tokį buto apšildymo režimą, kuris atitinka jo finansines galimybes ir sudaro reikiamas komforto sąlygas. Rekonstruotas šilumos punktas su pertvarkytomis šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemomis šilumos suvartojimą sumažina 15-20 proc., o investuotos lėšos atsiperka per 3 - 5 metus.